kiukštulys

kiukštulỹs sm. (3^b) kas labai sudžiūvęs (žmogus, gyvulys ir kt.): Sudžiūvo bobutė, tik kiukštulỹs liko Rdm. Radau pievo[je] vyturėlį, į tokį kiukštulėlį susitraukusį Vlkv.